Mūsų paslaugos
DANTŲ ŠALINIMAS
Sprendimas šalinti dantį nepriklauso nuo danties vainiko (matomos jo dalies) būklės ar net visiško nuskilimo – tik nuo šaknų ir aplink esančio kaulo būklės. Dažniausia dantų šalinimo priežastis laiku neatliktos arba netinkamos gydymo procedūros.
Kai infekcija patenka į danties pulpą (vad. nervą), jos išgydyti nebeįmanoma. Reikia kuo skubiau dantį depulpuoti ir sandariai iki viršūnės užplombuoti visus kanalus. Vidinio danties plombavimo defektai, jei tokių rastųsi, genda panašiai, kaip matomas dantų kariesas, tik gedimo produktai pasišalina ne į burną, o į danties šaknį supantį kaulą ir iš ten į kraują. Šis procesas gali trukti dešimtmečius, tuo nualindamas imuninę sistemą, kuri įprastai yra prisitaikiusi įveikti infekciją ir tuo užbaigti procesą. Tačiau įveikti infekcijos negyvame dantyje organizmas negali. Iš to ilgainiui išsikreipia imuninis atsakas, įgaudamas vad. autoimuninių ligų išraišką, kas ilgainiui gali iš esmės pabloginti paciento sveikatą.
Dantų balinimas atliekamas kapomis namie arba „ofisinis“ odontologo kėdėje. Atskira dantų balinimo sritis yra negyvų dantų balinamas iš vidaus, išėmus visas plombas. Negyvo danties nusidažymo priežastis paprastai būna netinkamai paruoštame šaknies kanale užsilikę arba susidarę gedimo produktai. Todėl prieš balinant negyvą dantį paprastai perplombuojamas šaknies kanalas. To tinkamai nepadarius, po poros metų balinimą tenka kartoti. Balinant dantį, nusibalina tik organunės (oksidacijai pasiduodančios) medžiagos. Jei dantis gydytas pasenusiais metodais, tokiais, kaip „sidabrinimas“, dantyje esančių juodų sidabro dalelių spalvos pakeisti naudojant peroksidus neįmanoma. Ta prasme balinimo procedūra ypatingais atvejais gali ir nuvilti.
Netekus danties, jį reikia protezuoti. Priešingu atveju prasideda sunkiai suvaldomi aplinkinių dantų poslinkiai – didėja šalia esančių dantų tarpdančiai, kuriuose ima strigti maistas, išilgėja buvę pašalinto danties antagonistai, užblokuodami einamus-grįžtamus kramtymo judesius, tuo pablogindami viso kramtomojo aparato funkciją, o ilgainiui ir virškinimą. Maža problema tampa didele ir sunkiai išsprendžiama. Dantys protezuojami nuimamais, nenuimamais ar į kaulą implantuojamais protezais.
Tai dantų audinių defektų atstatymas. Teisingai įdėtos šiuolaikinės plombos neiškrenta. Gali nuskilti plombos kraštas arba restauracija kartu su danties audiniu. Stipriausia vieta – plombos jungtis su danties audiniu. Jei pažeistas į tarpdantį nukreiptas danties paviršius, restauracija turi atstatyti tamprų šalia esančių dantų kontaktą. Jei tarpdantis „laisvas“ ir jame stringa maistas, tokia restauracija yra netinkama. Ji preziumuoja abiejų šalia esančių dantų tarpdančio ėduonį ir parodonto (dantį laikančių audinų ir kaulo) destrukciją, kuri kaulą pažeidžia visam laikui – yra nepagydoma. Dėl stringančio maisto rezorbavesis kaulas nebeatsistato.
Danties spalva – tai pusiau skaidrų sluoksnių suminis vaizdas nuo jų parinkimo priklauso danties grožis ir natūralumas. Dieną po restauracijos procedūros reikia griežtai vengti dervinių medžiagų patekimo į burną – nerūkyti, negerti kavos, arbatos. Kiekviena restauracija yra atspari kramtymui, tačiau bet koks negrabus poveikis metalu, pvz, tarpdančių šepetėliais gali ją nepataisomai suniokoti.
Vaikus gydome nuo 10 metų.
Daugelis mamyčių turi „savo“ daktarą, pas kurį pačios gydosi dantis. Tačiau vaiką dažniausiai veda kitur – kur pigiau. Vaikai labai gerai mato, kad juos veda pas kažkokį gydytoją, kur jo suaugę artimieji nesigydo. Tai vaikui kelia pagrįstą nerimą, ir gydytis jis dažniausiai nesutinka. Mes gydome savo pacientų vaikus, kurie jau keliskart buvo mūsų laukiamajame ir matė, kad mamytė pas tą gydytoją gydosi pati ir neverkia. Tada ir jis nori būti kaip didelis, ir gydytis dantukus. Kad vaikas leistųsi gydomas, didžiąja dalimi priklauso nuo jį ten vedančio artimo žmogaus rimto ir atsakingo paaiškinimo, kodėl ir kaip svarbu tai dabar padaryti. Ta prasme vaikui didesnis autoritetas yra tėvas. Ir jei toks šeimoje yra, mes prašome, kad jis vaiką ir atvestų. Be to svarbu vaikui įkvėpti pagrįstą pasitikėjimą gydytoju, taip pat apsitarti su vaiku, ar jis pas tą gydytoją nori gydytis, ar yra kitų, jam keliančių didesnį pasitikėjimą. Bet koks brutalus spaudimas vaikui šiuo klausimu gali padaryti ilgalaikę psichologinę žalą, toli prašokančią atskiro pieninuko išgydymo naudą. Jei į kėdę pasodintas vaikas, nežiūrint visko, gydytis nesileidžia, tai laikome neatliktu vaiko paruošimo darbu namuose. Kai į kėdę pasodintas vaikas nesileidžia gydomas, jei jam jau yra panaudotos sterilios medžiagos ir instrumentai, tėvai tai apmoka kaip už konsultaciją.
Šiandien daugelis žmonių, net vaikai, miego metu (aktyvioj miego fazėj) stipriai sukanda dantis. Tokiam sukandime net nežymus žandikaulių krutėjimas sukelia žymų dantų nudilimą. Todėl baigus gydymą ar protezavimą, paprastai pagaminama kapa nuo bruksizmo. Tai skaidri nematoma, bet stipri plėvelė, kuri nakčiai įdedama į burną. Ji leidžia daryti bet kokius nevalingus judesius apsaugant dantis nuo nudilimo arba perkrovimo.
Nudilus dantims ne tik atsiveria tarpdančiai ir juose ima strigti maistas, bet ir sužemėja sąkandžio aukštis. Giliau nei leistina susikandant žandikauliams sužemėja apatinis veido trečdalis, formuojasi senatvinė veido išraiška, atsiranda specifinės senatvinės raukšlės, pakenkiama žandikaulio sąnariui, vystosi artrozė. Išeitis paprasta – teisingos dantų formos atkūrimas restauruojant arba protezuojant, tuo pačiu atstatomas sąkandžio aukštis bei teisinga žandikaulio sąnario funkcija (Jei sąnaryje dar neįvykę negrįžtami pokičiai dėl disfunkcijos).
Endodontiškai gydomas dantis su laikina plomba gydymo metu, jei yra praradęs tam tikrą dalį kietųjų audinių, yra pastebimai silpnesnis už sveiką arba galutinai išgydytą ir sutvirtintą dantį. Todėl kol dantis nebaigtas gydyti, juo negalima kramtyti kaip sveiku. Būtina neužsimiršti ir pasirinkti minkštą maistą. Būtina išgydžius dantį endodontiškai, kuo greičiau (geriausia po poros dienų) dantį sustiprinti ir restauruoti. Kietuosius audinius praradęs dantis tvirtinamas vad. kultiniu įklotu arba stiklo pluošto sutvirtinimu, vadinamu postu. Abi šios konstrucijos įleidžiamos pakankamai giliai į šaknies kanalą apsaugo dantį nuo nulūžimo ar nuskilimo pavojaus.
Nemaža dalis žmonių turi tam tikrų nepaaiškinamų baimių: aukščio, uždarų patalpų baimės ir kartais… baimė gydyti dantis.
Žinojimas, kad ten nieko baisaus nėra, mažai padeda. Baimės galima neparodyti. Ir daugelis žmonių sau griežtai įsako: nerodyti baimės. Tai išoriškai paprastai pavyksta, bet didelių vidinių išgyvenimų kaina. Prisivertimas baimės nepanaikina, greičiau priešingai. Galima taip ir gyventi visą amžių su dantų gydymo baime.
Ar patikėsit, kad šios baimės galima atsikratyti – greit ir visiems laikams. Ji praeina per 3 – 4 dantų gydymo seansus su vadinama sedacija, ir niekada nebegrįžta. Tereikia apie šią problemą pasakyti dantų gydytojui, ir prieš procedūrą išgerti mažą nepavojingą tabletukę.
Po dantų priežiūros procedūros gali būti tam tikrų pojūčių. Gydytojas Jus įspės, jei tokie pojūčiai įprasti ir nepavojingi. Tačiau bet koks neaptartas pojūtis, net jei jis nežymus arba neiškart atsiradęs, kartais gali būti labai reikšmingas. Todėl jį pajutus, būtina apie tai pranešti gydytojui (pvz. telefonu).